Verslinė žūklė Lietuvos vidaus vandenyse žvejo mėgėjo akimis

posted in: Naujienos | 0

2013.11.16. Kaunas

Meškeriojimas

~170 000 aktyviai meškeriojančių žmonių
~500 000 žmonių kasmet turinčių išlaidų susijusių su meškeriojimu
~130 mln. Lt. Meškeriojimo reikmenų metinė apyvarta (su ja atitinkančiais mokesčiais)
2,4 mln. Lt. Surinkta mokesčių vien už meškeriotojų leidimus 2012 m.
5,1 mln. Lt. Mokesčių už meškeriotojų leidimus jau surinkta šiemet
V.Adelšin (žūklės klubas “Merkys”) 2011m rengtos apklausos duomenimis netiesioginės meškeriotoju išlaidos susijusios su meškeriojimu (kurui, maistui, apsigyvenimui ir t.t.) siekia 200 mln. Lt

Verslinė žūklė ežeruose

72 tonos žuvies metiniai pagavimai
411 tūkstančių Lt pajamos
55 įmonės gaudančios ežeruose
8 tūkstančiai Lt sumokėtų mokesčių
Žvejai verslininkai nėra PVM mokėtojai.
Žvejai verslininkai gauna po 275 litrus beakcizio dyzelino už kiekvieną versliniais įrankiais sugautą toną žuvų (t.y. valstybė kasmet negauna apie 0,5 mln. Lt. akcizo mokesčio).

Visuomeninis žvejų klubas „Karpis“ organizavęs limituotą žvejybą Druskininkų savivaldybės Ilgio ežere (26,7 ha) 2012 m. išdavė žvejybos leidimų už 36 900 Lt. Organizuojant verslinę žvejybą tokio ploto vandens telkinyje būtų galima gauti nedaugiau, kaip tūkstantį litų pajamų.

Lietuva kasmet importuoja ir eksportuoja daugiau nei 100 tūkstančių tonų žuvų, todėl ežerų versliniai sugavimai (72 t. iš kurių pusę sudaro seliavos ir stintelės) neturi praktiškai jokios reikšmės gyventojų aprūpinimui žuvimi (šį kiekį lengvai gali kompensuoti akvakultūros įmonės - 2012 m. akvakultūros įmonės išaugino 4512 t žuvų).

Vieno darbuotojo darbo vietos išlaikymas metams įmonei kainuoja 15741,6 Lt mokant tik minimalų nustatytą atlyginimą.

Iš 55 įmonių žvejojusių ežeruose, tokias pajamas parodė tik 7 įmonės.

Pakankamas pajamas 2 darbo vietų išlaikymui, neskaitant kitų galimų įmonės išlaidų, parodė tik 4 įmonės.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto paskaičiavimais žvejybos įmonė turi gauti mažiausiai 50 tūkst. Lt pajamų per metus (4 tūkst. Lt per mėnesį) kad galėtų minimaliai egzistuoti. Tokių pajamų negauna nė viena ežeruose žvejojanti įmonė.

Akivaizdu, kad verslinė žvejyba nėra pagrindinis žvejybos įmonių pragyvenimo šaltinis.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacija pagaudama 20 tonų žuvies sukuria 165 darbo vietas.

Imant vidutinę kainą 5,7 Lt už kilogramą žuvies tai galėtų būti 114 tūkstančių litų pajamų.

Sunku suprasti, kaip iš vienai darbo vietai tenkančių 690 litų pajamų metams, įmanoma tą darbo vietą išlaikyti.

Pasinaudoję Europos žuvininkystės fondo lėšomis iš verslo pasitraukė trys žvejybos įmonės. Joms buvo išmokėta beveik 1,25 mln. Lt. kompensacijų iš EŽF ir Lietuvos biudžeto lėšų. Trys Kauno marių žvejybos įmonės – UAB ,,Arborator“, UAB ,,Vidora“ ir UAB ,,Kamesta” nenorėjo pasinaudoti šia parama, nors lėšų paramai buvo numatyta pakankamai.

Verslinės žūklės įmonių pagavimai Kauno mariose, kg

u012emonu011720112012Kitos u012fmonu0117s veiklos
Vidora5363445753u0161varos ir valymo paslaugos
Kamesta60004947statybos bendrovu0117
Arborator34242359medienos apdirbimas ir gaminiai
Viso:6305853059

Žinant kad šiame sektoriuje dirba 50-80 žmonių, tai nesunku suskaičiuoti, kad vienam darbuotojui tenka ne daugiau nei ~ 105 kg žuvies per mėnesį. Imant vidutinę 5,7 Lt/kg kaina, pačiu optimistiškiausiu vertinimu gaunasi ne daugiau nei 600 Lt pajamų vienam darbuotojui per mėnesį, ko neužtenka net minimaliam atlyginimui išmokėti.

“…Paanalizavus žvejų verslininkų laimikius matau dar vieną nemalonią tendenciją – labai didelį pagautų „plakių“ kiekį. Plakius specialiai išskyriau kabutėmis, nes puikiai žinau, jog šios rūšies žuvų Kauno mariose nėra tiek daug, kaip, kad rodo verslininkų ataskaitos, šį faktą patvirtins kiekvienas nuolat čia meškeriojantis žvejys mėgėjas. Todėl esu įsitikinęs, kad maži karšiukai dėl savo panašumo į plakius būna priskiriami plakių kategorijai, juolab, kad karšių minimalus dydis netgi Verslinės žūklės taisyklėse yra ribojamas…”
žurnalo „Žūklė“ vyr. redaktorius Romualdas Žilinskas

Kauno marios turi išskirtinę rekreacinę ir aplinkosauginę reikšmę. Čia yra viena svarbiausių Lietuvoje vandens paukščių perėjimo, maitinimosi, migruojančių paukščių poilsio vietų. Šiame vandens telkinyje sutinkamos 25 retų ir nykstančių paukščių rūšys. Kauno mariose yra vienos didžiausių Europos Bendrijos svarbos saugomų rūšių – ausuotųjų kragų ir laukių perimvietės Lietuvoje, stebimos didelės kuoduotųjų ančių, rudagalvių ančių ir kitų migruojančių vandens paukščių sankaupos.

Vadovaujantis Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 ausuotųjų kragų, kuoduotųjų ančių, rudagalvių ančių, laukių sankaupų vietose negali būti vykdoma žvejyba statomaisiais tinklais rugpjūčio-spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu Kauno mariose buvo vykdoma pati intensyviausia verslinė žvejyba, todėl tikėtina, kad nemažai pagal tarptautinius susitarimus saugomų vandens paukščių žūdavo pakliuvę į tinklus.

Šiais metais Kauno marios Aplinkos Ministerijos buvo įžuvintos už beveik 0,6 mln. Lt iš lėšų surinktų už meškeriotojų leidimus

Ru016bu0161isKiekis, vnt.Vidutinu0117 masu0117, kgBendra masu0117, kgKaina, Lt/kgSuma, Lt
Lydekos318000.131802476320
Sterkai1270000.0253175120381000
u0160amai317500.051587.55790487,5
Lynai120000.056003521000
Amu016brai10000.898901816020
Plau010diakau010diai20000.2400208000
Viso:592827,5

Esant tokio dydžio investicijom iš lėšų surinktų už meškeriotojų leidimus, būtų nekorektiška atstatyti verslinę žūklę ir leisti telkinio išteklius eksploatuoti verslininkams.

Paslaugos, kurių šiandien trūksta žvejams mėgėjams, ir, iš kurių galėtų užsidirbti, persiorientavę šiandieniniai žvejai verslininkai

  1. Mokamos valčių nuleidimo vietos bei automobilių stovėjimo aikštelės.
  2. Laimikių apdorojimo paslaugos.
  3. Valčių nuoma.
  4. Žūklės gidų paslaugos. Šių paslaugų kaina šiandien Lietuvoje siekia nuo 200 iki 1200 Lt dienai.
  5. Masalų ir jaukų pardavimas netoli žūklės vietų, bei žūklės įrangos nuoma.

Mus jau pastebėjo užsieniečiai

Šiemet parduota 411 meškeriotojo kortelių lašišų žvejybai užseniečiams.

Užseniečiams teikusių žūklės gidų paslaugas teigimu, kasdien užseniečiai Lietuvoje palikdavo 150-250 Lt. O tai dar iki 100 tūkstančių litų pritraukta į Lietuvą iš užsienio.

Meškeriotojai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,1 mln. Lt.

 

versline_konferencijai_sm