Pakartotinai meškeriotojai rinkosi prie LR Seimo nesankcionuotam piketui rinkosi gruodžio 19 ir 23 d., deja buvo neišgirsti ir minėto įstatymo pataisos buvo priimtos (delfi str. http://www.delfi.lt/grynas/aplinka/pries-kaledas-blogos-zinios-zvejams-megejams.d?id=63603524).
Lentelė. Gruodžio 23 d. Žuvininkystės įstatymo pataisų priėmimo LR Seime balsavimo rezultatai:
Iš karto po balsavimo Seime LR aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kreipėsi į LR Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydamas vetuoti minėtą įstatymą. Sausio 2 d. meškeriotojų atstovai lankėsi LR Prezidentūroje ir išdėstė savo poziciją (http://www.delfi.lt/grynas/gamta/prezidenturoje-apsilanke-zvejai-prezidente-musu-negirdi.d?id=63658268). Po kelių dienų, sausio 8 d. LR Prezidentė vetavo LR Seimo siūlomas Žuvininkystės įstatymo pataisas (plačiau delfi str. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/d-grybauskaite-vetavo-zuvininkystes-istatymo-pataisas.d?id=63697710).
Pakartotino svarstymo metu LR Seimas pakluso LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė jos siūlomas Žuvininkystės įstatymo pataisas, palankias meškerotojams (plačiau Kauno diena str. http://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/parlamentarai-pritare-prezidentes-veto-del-zuvininkystes-istatymo-619982#ixzz46sYshEdx).
2014 vasario 22 d. suorganizuotas LiMS steigiamasis suvažiavimas. Dar po mėnesio LiMS įregistruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre.
Nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. LiMS įtraukta į nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų sąrašą.
II. LiMS VEIKLA TEISINĖS BAZĖS, REGLAMENTUOJANČIOS MĖGĖJIŠKĄ IR VERSLINĘ ŽŪKLĘ, SRITYJE
LR ministerijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims teikti siūlymai ir pastabos dėl teisės aktų:
2014 metai:
1) LR Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komitetams, LR aplinkos, žemės ūkio ministerijoms ir Mėgėjų žvejybos tarybai pateikta LiMS pozicija nekompensuoti žvejams verslininkams už pasitraukimą iš verslinės žūklės Lietuvos vidaus vandenyse;
2) atsižvelgus į meškeriotojų domėjimasi galimybe plaukioti jūros priekrantėje baidarėmis ir mažagabaritėmis pripučiamomis irklinėmis valtimis, kreiptąsi į Lietuvos saugios laivybos administraciją su prašymu išaiškinti ar toks plaukimas meškerioti nepažeidžia galiojančių teisės aktų. Atsakyme buvo išaiškinta, kad toks plaukiojimas nėra kontroliuojamas Lietuvos saugios laivybos administracijos ir už saugų plaukiojimą mažagabaritėmis neregistruojamomis plaukiojimo priemonėmis jūros priekrantės vandenyse atsako šių priemonių savininkai;
3) kreiptąsi į LR žemės ūkio ministeriją dėl mėgėjiškos ir verslinės žūklės tvarkos pakeitimų Baltijos jūroje. Šiame kreipimasi buvo prašoma panaikinti kaikuriuos draudimus, kurie netaikomi kaimyninėje Latvijoje, mėgėjiškai žūklei Lietuvos pajūryje. Taip pat prašyta atitraukti verslinės žūklės tinklus nuo kranto uždraudžiant juos statyti mažesniu nei 300 metrų atstumu, o lašišinių žuvų nerštinės migracijos metu uždrausti statyti verslinės žūklės tinklus mažesniu nei 3 km atstumu nuo Klaipėdos uosto molų galų bei ties Šventosios upės žiotimis;
4) kreiptąsį į LR aplinkos ministeriją su prašymu pakartotinai peržiūrėti nustatytą povandeninės žūklės reguliavimo tvarką, kuria ženkliai yra apsunkinamos ir ribojamos tokios žūklės sąlygos;
5) LR aplinkos apsaugos ministerijai teiktos pastabos dėl galimybės netinkamai panaudoti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, jas skiriant tik žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, bet ir LR aplinkos ministerijos pareigūnų darbo užmokesčiui, kurį garantuoja ir lėšas tam skiria valstybė;
6) reaguojant į asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ skleidžiamą klaidingą informaciją, kurioje buvo teigiama, kad aplinkos ministro G. Kazlausko įsakymas draudžiantis verslinę žūklę Kauno mariose ir Kruonio HAE baseine, ir aplinkos ministro V. Mazuronio įsakymas draudžiantis verslinę žūklę ežeruose ir kituose vidaus vandens telkiniuose išskyrus Kuršių marias ir stintelių, seliavų bei ungurių specializuotą žvejyba yra neteisėti ar niekiniai, LiMS pateikė poziciją LR žemės ūkio ministrei V. Baltraitienei, LR aplinkos ministrui K. Trečiokui ir Europos parlamento nariui V. Mazuroniui;
7) buvo kreiptąsi į LR susisiekimo ministeriją dėl eiliniam meškeriotojui nepatogios ir sudėtingos valčių registravimo tvarkos, laivavedžio pažymėjimų, dažnos valčių techninės apžiūros reikalavimų ir problemų, susijusių su valčių nuleidimo vietų nebuvimu ar jų trūkumu;
8) LR žemės ūkio ministerijai teiktas prašymas inicijuoti Verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos specialiųjų reikalavimų pakeitimus, kad būtų apsaugoti žuvų ištekliai Baltijos jūros priekrantėje. Buvo siūloma uždrausti žvejoti bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos ir 3 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų lašišinių žuvų migracijos laikotarpiu nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. LR žemės ūkio ministerija dėl LiMS prašyme išsakytų pastabų ir pasiūlymų kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą, Gamtos tyrimų centrą ir LR aplinkos ministeriją su prašymu, kad šios pateiktų kompetentingą nuomonę;
9) LiMS kreipėsi į LR aplinkos ministeriją, siūlydama panaikinti draudimą nuo spalio 16 d. meškerioti Vilniaus miesto teritorijoje (Neries upės ruože nuo Gariūnų tilto iki Valakampių tilto) bei sutrumpinti lašišų ir upėtakių meškeriojimo draudimus iki gruodžio 25 d., kad šventiniu laikotarpiu būtų galima ir meškeriotojams užsiimti mėgstama veikla, atsižvelgiant į tai, kad tokiu metu šios žuvys būna jau išneršusios ir žalos jų ištekliams nebūtų padaryta;
2015 metai:
10) pateikti siūlymai LR aplinkos ministerijai dėl žuvų įveisimo 2015 plano metais. Siūlymai suformuoti atsižvelgus į LiMS atliktos meškeriotojų apklausos dėl vandens telkinių įžuvinimo rezultatus;
11) žūklės museline meškere klubų iniciatyva kreiptąsi į LR aplinkos apsaugos ministeriją su prašymu sušaukti Mėgėjų Žvejybos Tarybos posėdį nuosekliai lašišinių žuvų žūklės tvarkos peržiūrai dėl tvarkoje nustatytų žvejybos draudimų, sukėlusių pasipiktinimą tarp meškeriotojų mėgėjų, žvejojančių su musele;
12) atsižvelgus į Lietuvos karpininkų nepasitenkimą, kurį sukėlė LR aplinkos ministro įsakymas, kuriuo nustatytas leidimas gaudyti karpius vandens telkiniuose, kur organizuojama limituota karpių žvejyba, be meškeriotojų kortelių, buvo kreiptąsi į LR aplinkos ministeriją su prašymu kuo skubiau inicijuoti įsakymo pakeitimą, nes palikus galioti tokią tvarką būtų padaryta neatitaisoma žala limituotos žūklės organizatoriams bei vandens telkiniams, nes tokie vandens telkiniai reikalauja namažai investicijų, kad atitiktų limituotos žūklės reikalavimus;
13) įvedus leidimą stintų žvejybai 12 kabliukų, kreiptąsi į LR aplinkos apsaugos ministeriją su pasiūlymu inicijuoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimą, kuriame būtų nustatyta, kad šis leidimas galiotų tik Klaipėdos sąsiauryje, Kuršių mariose ir Nemuno deltos regioninio parko vandenyse, nes Minijos upėje aukščiau Tenenio naudojant 12 kabliukų yra didelė rizika, kad bus pagauta nemažai šlakio ir lašišos rituolių, kurie, atsižvelgus į įpareigojimą paleisti mažesnius nei 30 cm, bus papildomai žalojami. Taip pat siūlyta stintų žūklės metu nereikalauti paleisti užkibusias plekšnes, kurios giliai praryja masalą.
III. MEŠKERIOTOJŲ INTERESŲ ATSTOVAVIMAS VALDŽIOS IR VALDYMO ORGANUOSE
LiMS valdybos nariai ar atstovai dalyvavo įvairiuose LR ministerijų organizuojamose posėdžiuose, pasitarimuose, Mėgėjų žvejybos tarybos veikloje:
1) 2014 m. kovo 19 d. dalyvauta Mėgėjų žvejybos tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomi mėgėjiškos žūklės klausimai ir teikti siūlymai pakeitimams. Pateiktos rekomendacijos dėl Aplinkos apsaugos programos lėšų paskirstymo. Pasiūlytas toks lėšų skirstymo principas:
10% visų lėšų skirti informacijos apie sektoriaus veiklą rinkimui (t.y. sugavimų pagal vandens telkinius, tiek verslininkų tiek mėgėjų, žuvų išteklių būklės, naudojimo būdų ir tvarkos ir kitos panašios informacijos surinkimui);
15% skirti veiklai, susijusiai su žuvų išteklių būklės vertinimu ir naudojimo programų parengimui (tai būtina be išimties visiem didesniem ežeram ir talpykloms, migruojančioms rūšims ir pan.);
45% programos lėšų skirti veiklai, apimančiai žuvivaisos programų parengimą ir įžuvinimo darbų vykdymą (t.y. tiesiogiai žuvivaisai, bet pagal įžuvinimo programas);
30% skirti žuvų išteklių naudojimo kontrolės užtikrinimo veiklai (iš jų 20% transportui ir 10% - inspektorių skatinimui).
2) 2014 m. balandžio 23 d. dalyvauta Mėgėjų žvejybos tarybos posėdyje, kuriame buvo pateikti pasiūlymai dėl Mėgėjų žvejybos taisyklių pakeitimų vidaus vandenyse. Pateikti esminiai siūlymai Merkio upėje nustatyti ruožą vien tik muselinei žvejybai ir svarstyta Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisa dėl smulkiųjų upių nuomos atnaujinimo. Taip pat buvo siūlyta nepritarti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimams, kurie būtų suvaržę meškeriotojų galimybę lankytis vandens telkinių apsauginėje zonoje, esančioje privačioje valdoje. Siūlyta taip pat nepritarti įstatymo pataisoms, leidžiančioms tvenkti upes.
3) 2014 m. spalio 22 d. dalyvauta LR Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetų ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje dėl verslinės žūklės teisės aktų reglamentavimo.
4) 2015 m. sausio 28 d. dalyvauta LR Žemės ūkio ministerijos organizuotame Žuvininkystės tarybos posėdyje. LiMS buvo pateikusi prašymą priimti LiMS atstovą į šios tarybos narius. Tokius prašymus be LiMS buvo pateikę ir „Žuvininkų rūmai“ bei Lietuvos žuvies perdirbėjų ir augintojų asociacija. Priimtas sprendimas nekeisti tarybos sudėties, t.y. neįtraukta buvo ne tik LiMS, bet LiMS atstovų dalyvavimas lėmė, kad į tarybą buvo neįtraukti ir kiti du meškeriotojų interesams nepalankūs kandidatai.
5) 2015 m. sausio 29 d. dalyvauta Mėgėjų žvejybos tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas žvejų mėgėjų, žvejojančių su musele, iškeltas klausimas dėl žvejybos reguliavimo lašišinėse Lietuvos upėse. Buvo pristatytas šių žvejų nepritarimas draudimams žvejoti kai kuriuose upių ruožuose nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., kadangi tai pažeidžia šių žvejų interesus, be to šiuo laikotarpiu kuomet žvejybos nevykdo sąžiningi žvejai mėgėjai, padidėja brakonieriavimo intensyvumas. Po diskusijų, apžvelgus lašišinių žuvų gausumo Lietuvos upėse duomenis, buvo pakoreguotos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Taip pat prašyta LR aplinkos ministerijos sekančiame tarybos posėdyje pateikti išsamų paaiškinimą dėl aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų darbo apmokėjimui numatytų skirti lėšų panaudojimo. Svarstyta galimybė dėl upių atkarpų nuomos meškeriotojų klubams.
6) 2015 m. vasario 11 d. dalyvauta VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuotame pasitarime dėl valčių nuleidimo vietos Kuršių mariose ties Kiaulės nugara įrengimo.
7) 2015 m. rugpjūčio 5 d. dalyvauta Kauno RAAD organizuotame neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, meškeriotojų klubo atstovų iš Didžiosios Britanijos ir kitų meškeriotojųmėgfėjų, ir neabejingų aplinkosaugai piliečių susitikime, įvykusiame Kauno zoologijos muziejaus konferencijų salėje.
8) 2015 m. rugsėjo 7 d. dalyvauta Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento organizuotoje pasitarime, skirtame prasidedančiai akcijai „Lašiša-2015“.
IV. ORGANIZUOTOS MEŠKERIOTOJŲ APKLAUSOS
1. 2014 m. balandžio mėn. suorganizuota apklausa dėl lydekų pagavimų skaičiaus.
Ar pritartumėt, kad galimų paimti per dieną lydeku skaičius nuo 5 ,kaip yra dabar, būtų sumažintas iki 3 vnt?
Ar pritartumėt, kad reproduktorių ir trofėjinių laimikių išsaugojimo tikslais būtų įvedamas maksimalus imamos lydekos dydis, ir būtų galima imti tik 45-70 cm lydekas?
Ar pritartumėt, kad reproduktorių ir trofėjinių laimikių išsaugojimo tikslais būtų įvedamas maksimalus imamo upėtakio dydis ne tik Merkio upėje, bet visoje Lietuvoje ir legalus imamas upėtakių dydis būtų 30-40 cm?
2. Atlikta meškeriotojų apklausa dėl valčių nuleidimo vietų įrengimo. Atsižvelgus į šios apklausos rezultatus, LR aplinkos ministerijos buvo parentas valčių nuleidimo vietų suvestinis žemėlapis.
Žemėlapyje pažymėtos meškeriotjų, savivaldybių ir saugomų teritorijų pasiūlytos valčių nuleidimo vietos.
• Mėlynos spalvos – meškeriotojų LiMS apklausos metu pasiūlytos valčių nuleidimo vietos;
• Žalios spalvos – savivaldybių ir saugomų teritorijų;
• Raudonos spalvos – Nemuno deltos regioninio parko ir Vištyčio regioninio parko. Raudonai pažymėtos vietos yra valstybinėje žemėje ir jų paskirtis tinkama valčių nuleidimo vietų įrengimui. Daugelyje jų yra papildoma infrastruktūra (stovyklavietės, aikštelės, pavėsinės).
3. Siekiant, kad lėšos, skirtos žuvų išteklių atkūrimui būtų tikslingai panaudotos, LiMS 2014 ir 2015 metais organizavo meškeriotojų apklausas dėl įžuvinimo programos lėšų panaudojimo. Gauti meškeriotojų siūlymai pateikti LR aplinkos ministerijai.
Sudarant žuvų įveisimo planus LR aplinkos ministerija atsižvelgė į didžiają dalį meškeriotojų siūlymų.
4. Atliko apklausą ir 2015 m. gegužės 16 d. dalyvavo asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ organizuotame finaliniame Lietuvos nacionalinės žuvies rinkimų renginyje.
Asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ prašymu dar 2014 m. pabaigoje LiMS organizavo meškeriotojų apklausą, kurioje sudalyvavo 4770 meškeriotojų. Apklausos dalyviai iš pateiktų 44 rūšių žuvų išrinko 10 žuvų rūšių, jų nuomone, labiausiai tinkamų tapti Lietuvos nacionaline žuvimi.
LiMS atstovai dalyvavo finalinėje nacionalinės žuvies rinkimo komisijoje, kuri Lietuvos nacionaline žuvimi išrinko Lyną.
5. 2015 m. lapkričio mėn. organizavo meškeriotojų apklausą dėl Atlanto lašišos ir šlakio sugavimų
Talkinant Klaipėdos universiteto mokslininkams, kurie įgyvendino mokslinių tyrimų temą „Lašišų (Salmo salar) gaudymo žvejų mėgėjų žvejybos įrankiais ir būdais pagal nustatytą tvarką bandomoji studija“, suorganizuota meškeriotojų apklausa dėl Atlanto lašišos ir šlakio sugavimų.
Svarbiausias apklausos rezultatas parodė, jog dauguma meškeriotojų supranta ir pritaria priemonėms, kuriomis siekiama atkurti ir išsaugoti pakankamus lašišų ir šlakių išteklius Lietuvos upėse. Pavyzdžiui, net 52 proc. meškeriotojų mano, kad principas “pagavai-paleisk” yra efektyvi priemonė ir būtent tokios taisyklės įvedimas atskirose upėse ar jų ruožuose duoda naudos. Kiti meškeriotojai mano, kad šių žuvų apsaugai kai kuriose upėse turi būti parduodamas ribotas licencijų, leidžiančių lašišą pasiimti, skaičius. O beveik 10 proc. meškeriotojų kai kuriose upėse apskritai uždraustų meškerioti.
Taip pat, kaip rodo apklausos rezultatai, įvedus “pagavai-paleisk” taisyklę meškeriotojų pamėgtoje upėje ar jos atkarpoje, 46 proc. meškeriotojų nekeistų savo meškeriojimo įpročių ir toliau gaudytų šias žuvis kaip gaudę ten pat, o užkibusias – paleistų. Beveik 34 proc. nurodė, kad daugiausia žvejotų ten pat, tačiau dalį žvejybų perkeltų į vietas, kuriose “pagavai-paleisk” tvarka negalioja, o 14 proc. žvejotų tik ten, kur sugautas žuvis galima pasiimti namo. Visai nebegaudyti lašišų ir šlakių tokia taisyklė priverstų vos keletą procentų žvejų.
Apklausa taip pat atskleidė, kad žvejams gerokai pabodo kasmet kaitaliojamos limituotos lašišų ir šlakių žūklės taisyklės ir jie siūlo pasinaudoti kai kurių užsienio šalių patirtimi ir nustatyti, jog taisyklės gali būti keičiamos kas tam tikrą apibrėžtą laiką, pagal pasikeitusias aplinkybes. Daugiausiai žvejų mano, kad optimaliausias toks laikotarpis būtų treji metai.
V. DALYVAVIMAS KITUOSE MEŠKERIOTOJŲ RENGINIUOSE IR VARŽYBOSE
